Nei dargana, nei šaltis nesukliudė grupei Baisogalos gimnazijos mokytojų ir mokinių, nusprendusių dvi rudens atostogų dienas praleisti ne jaukiame namų kamputyje, o ilgoje pažintinėje kelionėje į Estiją. Naktį palikę Lietuvą priešpiet jau vaikščiojome Talino gatvėmis. Visa keliautojų grupė pirmąkart lankėsi unikaliame Hidrolėktuvų uosto muziejuje, įsikūrusiame Talino uosto prieigose, nes kai kurie eksponatai „gyvena“ jūroje. Didžiuliame pastate įkurtas muziejus, savo pavidalu primenantis povandeninį laivą. Čia galima apžiūrėti įvairaus dydžio valtis, įlipti į tikrą povandeninį laivą ir apžiūrėti visą jo įrangą. Galima pasėdėti gelbėtojų sraigtasparnyje ir palapinėse, skirtose gelbėtis skęstantiems. Besidomintiems ginklais tikrai yra ką veikti šioje parodoje. Įspūdingas garinis ledlaužis, kurį galima apžiūrėti nuo kapitono tiltelio iki variklių skyriaus. Jame ne tik daug įvairių kajučių, bet ir restorano esama. Iš uosto nuvykome į Talino senamiestį. Čia gidė daug pasakojo apie miesto istoriją, rodė senąjį miesto parką. Temstant miestas tapo dar įspūdingesnis: žvelgiant iš panoraminių aikštelių į Aukštutinę ir Žemutinę miesto dalį atsiveria įvairių epochų stilių dermė, kur aiškiai dominuoja skandinaviška gotika. Lankėmės ir pravoslaviškoje cerkvėje, tviskančioje auksu.
Vakarop iškeliavome dar giliau į estų žemę – į Tartu, kuriam buvo skirta kita diena. Keletą valandų praleidome didžiausiame Baltijos šalyse mokslo centre AHHAA – viename iš moderniausių mokslo muziejų pasaulyje. Pirmiausia – planetariumas, kuriame sukurta aplinka, leidžianti pasijusti kosmoso dulke, skriejančia drauge su Saule ar kuria kita pristatoma planeta. Paskui daugybė gamtos dėsnius aiškinančių eksponatų. Įspūdingiausios salės, kuriose aiškinama žmogaus kūno sandara nuo embriono iki brandaus organizmo. Keistokas jausmas ištinka apsilankiusius apversto kambario stiprios gravitacijos patalpoje. Ilgokai galima klaidžioti veidrodžių labirinte, jei iškart nepasiseks rasti išėjimo. Daugybė vandens eksponatų, demonstruojančių fizikos dėsnius. Drąsiausieji galėjo pasivažinėti aukštai pakabintu lynu sėdėdami ant dviračio. Tokiame muziejuje galima praleisti visą dieną nebijant nuobodulio. Antroji dienos pusė buvo skirta susipažinti su Tartu senamiesčiu, miesto istorija. Sužinojome, jog Tartu yra vienas svarbiausių Estijos universitetų (beje, jame XIX a. pabaigoje mokėsi Jonas Biliūnas). Jame 11 fakultetų, kuriuose dėsto per 400 dėstytojų, o ketvirtadalį miesto gyventojų sudaro akademinė visuomenė. Nenuostabu, kad jame pilna paminklų įvairioms mokslo įžymybėms, kad čia saugoma mokslo istorija. Dalis miesto dar mena viduramžius – tai Domo katedros griuvėsiai, kurie susieti su miestu Angelų tiltu. Gidės paraginti, sugalvojome norus ir įkvėpę oro bandėme spėti pereiti tiltą nekvėpuodami, mat kitaip norai neišsipildys.
Pakeliui į namus dar aplankėme kaimynus latvius nedideliame Rujienos miestelyje. Čia užsukome paragauti garsiųjų latviškų ledų, gaminamų mažame fabrikėlyje jau apie 100 metų. Jie išskirtinio skonio dėl naudojamų natūralių ingredientų.
Taigi nors Estija pasitiko mus sniego krūvomis ir ledokšniu, bet liko šilti prisiminimai iš draugiškos šalies. Esame dėkingi gimnazijos direktorės pavaduotojai ugdymui A. Juzukonienei už išvykos organizavimą.
Birutė Gedžiuvienė
Algirdo Jurkėno nuotraukos
